Su Žmonėm

Su žmonėm, kurie gyvena
Su žmonėm, kurie nakvoja
Ant baltų ramių pagalvių
Ar prie bėgančio vandens
Nakčiai laužą prigesinę
Lengvą mintį pasikloję
Ir sulaukę, kol ties veidu
Begalybė pasilenks

Su žmonėm, kurie sustoję
Ir akis pakėlę žiūri
Į neramų aukštą dangų
Ir nežino ko, baugu
Ar kad vakaras atėjo
Ar kad širdį vėlei duria
Ar kad atlėkė gegutė
Į alyvas prie langų

Su žmonėm, kurie už lango
Su žmonėm, kurie už durų
Su žmonėm, kurie už miško
Ar už bėgančio vandens
Į tą patį mano dangų
Į tą patį dangų žiūri
Ir nežino, ką galvoja
O galvoja, kad gyvens

Su žmonėm, kuriems užtenka
Vieno tako palei kluoną
Vieno šokio šviesią naktį
Po kerotais ąžuolais
Su žmonėm, kurie nužydi
Vieną kartą kaip aguonos
Su žmonėm, kurie klajoja
Amžini tarsi keliai

Su žmonėm, kurie už lango
Su žmonėm, kurie už durų
Su žmonėm, kurie už miško
Ar už bėgančio vandens
Į tą patį mano dangų
Į tą patį dangų žiūri
Ir nežino, ką galvoja
O galvoja, kad gyvens