Žodžiai

Ėjo praėjo šitie metai kaip dienos
Buvo gera būti kartu
Pabudę jausmai mus lengvai apsvaigino
Nenorėjom ištrūkti iš jų
Dienos kaip naktys buvo, naktys kaip dienos
Negalėjom nebūti kartu
Bet dingo troškimai, pabudom iš sapno
Nebenoriu bemiegių naktų

Ne, nekuždėk tų žodžių
Jie vėl suvels mintis
Ne, nesakyk, man jau gana
Aš palieku tave

Meilė, pavydas, neapykanta, džiaugsmas
Supainiojo mūsų jausmus
Neliko to žvilgsnio, to švelnaus prilietimo
Ar dar galime būti kartu?
Ėjo praėjo šitie metai kaip dienos
Nenumaldomai keisdami mus
Nebeliks tų glamonių, tų svaiginančių žodžių
Išeinu, tave palieku

Ne, nekuždėk tų žodžių
Jie vėl suvels mintis
Ne, nesakyk, man jau gana
Aš palieku tave
Ne, nekuždėk tų žodžių
Nuo jų aš pavargstu
Ne, nesakyk "Aš jau kita"
Prašau, suprask mane

Dienos vis keičias, laikas vietoj nestovi
Vėl apgydęs gilias žaizdas
Gal mes buvom neteisūs ir apsvaigę nuo laimės
Gal kartojam senas klaidas

Ne, nekartok tų žodžių
Jie vėl atvers žaizdas
Ne, nesakyk, man jau gana
Prašau, suprask mane
Ne, nekuždėk tų žodžių
Nuo jų aš pavargstu
Ne, nesakyk "Aš jau kita"
Prašau, palik mane