Mano Skonis Šokolado

Dar pakaitink virš ugnies,
Juk neskaudės, juk tik šiek tiek prisilies.
Juodas skystis išsilies ir prasidės
Karšti žaidimai nakties.

Tavos virtuvės paslapties nesužinos nieks,
Išduot vis tiek nėr prasmės.
Nes be saldymedžio šaknies,
Be patirties desertas skonio neturės.

Užsimerkt ir atsigert tik vardo netark, žinok, neverta,
O užteks ir pasinert, nes tai buvo pirmą ir paskutinį kartą.

Mano skonis šokolado kas ragavo – neatsigavo,
Mano lūpos tau melavo, jos ne tavo, tik pajuokavo.

Cinamono lazdele, citrinų žievele ir plakta grietinėle
Tu paskaninsi mane ir galų gale aš jau ta-ta-tavyje…
Užsimerkt ir atsigert tik vardo netark, žinok, neverta,
O užteks ir pasinert, nes tai buvo pirmą ir paskutinį kartą.

Mano skonis šokolado, kas ragavo – neatsigavo,
Mano lūpos tau melavo, jos ne tavo, tik pajuokavo.
Mano skonis šokolado, kas ragavo – neatsigavo,
Mano lūpos tau melavo, tiktai juokavo, nes niekada nebus tavo.

Tau nubudus po nakties,
Kaip burtažodis padės raganos lemties.
Tai kas buvo, čia išblės, niekad prisimint neleis,
Šokolado skonio nuodėmės.

Mano skonis šokolado, kas ragavo – neatsigavo,
Mano lūpos tau melavo, jos ne tavo, tik pajuokavo.
Mano skonis šokolado, kas ragavo – neatsigavo,
Mano lūpos tau melavo, tiktai juokavo, nes niekada nebus tavo.