Kvailutė Onulė

Rado Onulė ant tako
Raudoną siūlą
Iš vaikiškos kojinės
O gal iš vaivorykštės?

Atsisėdo ant kupsto
Ir pagailo Onulei to siūlo
Ir iš gailumo apsiverkė
Ir pagailo Onulei
Vyturio lizdo dirvone
Šį rytą į kūdrą įkritusios bitės
Ir smėlyje vaiko pėdos

Ir pagailo Onulei
Kad plūgais apars vyturio lizdą dirvone
Kad bitė ratuota namo nesugrįš
Ir liks alkana bičių motina
Kad vaikai tie užaugs ir pasens
O raudonos vaikiškos kojinės
Bus per mažos
Per mažos jų kojoms, per mažos

Sėdėjo ant kupsto Onulė
Ir verkė, laikydama rankoje siūlą
Taip verkė, taip verkė
Lyg būtų sudegę namai
Taip verkė, taip verkė
Lyg būtų sudegę namai

Kvailutė Onulė
Kvailutė Onulė
Kvailutė Onulė