Rauda Boružei. Vasaros Sapnas

Rytą
Patekant saulei
Mirė boružė

Ją vežė iškeltą aukštai
Stikliniam laše

Pakely be kepurių
Stovėjo basi šienpjoviai
Žybčiojo dalgiai

Priekyje dvylika raitelių jojo
Kaip nupiešti jų žirgai
Ėjo žemai nuleidę galvas
Ir nesimatė, kur baigiasi kelias

Šalia katafalko
Ėjo mergaitė raiša
Ji buvo boružės sesuo

Raudotojų dvylika
Tų dvylika juodai gobturuotų naktų
Paskum
Raudodamos
Ėjo
Ėjo
Ėjo
Ėjo

Saulele, saulele
Auginki smilgelę
Boružei pakilt

Saulele, saulele
Auginki smilgelę
Boružei pakilt

Saulele, saulele
Auginki smilgelę
Boružei pakilt

Saulę ant dalgių galando
Dalgiais pakirtę smilgelę
Dvylika raitelių jojo
Krito rasa