Šimtas Pavasarių

Galvom suaugę, baras profesoriai
Kad vietomis gabus, bet nerimtas
O man, kur pažiūru, visur pavasariai
Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas!

Išeini - aplinkui gyvenimo potvynis
Visus širdies kalnus baigia apsemti
Bendrai pasiutimas eina visuotinis
Taigi neimsi perneval trūnyt ir senti

Nusigrįžta, kad saulė per kaitriai nekaitintų
Kad akuliorių stiklai neištirptų
O jei plaukus rasa katram suvilgytų
Tuoj tuoj tuoj tuoj tuoj bėga kirptis

O aš, kaip ir nenoromis, kad ir juokaudamas
Kišenę ar burną vos atveriu
Ir veržias pavasariai - cypdami, sprausdamies
Ir raitos, ir raitos, ir raitos žaliūkščiai po patvorius

Ir daryk, kad išeitų kaip nors kitoniškai, hm-hm
Tik pirštą nuversi, įkišęs duryse
Matyt, liga čia pristojo chroniška
Ir nieko čia jau nebepadarysi!