Šimtas Pavasarių
Vytautas Kernagis
3:21Dabar nesijuokim, pažvelkim iš tolo Į laiką, kuriam nebeliko mums vietos Anuomet gyveno pasauly trys broliai Du buvo laimingi, o trečias – poetas Du žemę pureno. Dabar nusijuokim Nes trečias – užgesusią žvaigždę pamilo Ir bėgo klausyt, ką lakštingalos suokia Už būto-nebūto, už mėlyno šilo Jo laukas tvyrojo neartas, nesėtas Mums tokių nereikia, mums tokių negaila! Du buvo laimingi, o trečias – poetas Dabar pasijuokim iš trečio, iš kvailio! Dabar pasijuokim, dabar pasijuokim Dabar pasijuokim, dabar!