Pasijuokim

Dabar nesijuokim, pažvelkim iš tolo
Į laiką, kuriam nebeliko mums vietos
Anuomet gyveno pasauly trys broliai
Du buvo laimingi, o trečias – poetas

Du žemę pureno. Dabar nusijuokim
Nes trečias – užgesusią žvaigždę pamilo
Ir bėgo klausyt, ką lakštingalos suokia
Už būto-nebūto, už mėlyno šilo

Jo laukas tvyrojo neartas, nesėtas
Mums tokių nereikia, mums tokių negaila!
Du buvo laimingi, o trečias – poetas
Dabar pasijuokim iš trečio, iš kvailio!

Dabar pasijuokim, dabar pasijuokim
Dabar pasijuokim, dabar!